Dažnai kalbama, jog lažybos yra labai pavojingos, šią rizikingą veiklą bandoma vis labiau ir griežčiau kontroliuoti, draudžiama jos reklama ir t. t. Iš tiesų, žala čia yra, bet dažniausiai pačios lažybos tėra tik dalelė problemos, viskas slypi žmogaus nevalingume. Tokiam žmogui taip pat pavojingas ir alkoholis, cigaretės, narkotikai, greitieji kreditai ir daugybė kitų vilionių, kurioms sunkiau atsispirti. Galima prie tokių žmonių priskirti ir vaikus, kuriems riziką suvokti kur kas sunkiau. Taigi, lažybos gali daryti žalą vaikams, bet ne sveikam suaugusiam žmogui.
Sveiko proto žmogus neturėtų imti paskolų, slapta iššvaistyti šeimos santaupų ir kitokiais būdais atlikti "nesąmonių". Deja, bet taip būna ir viskas, ką siūlo valstybės atstovai - drausti, riboti, tačiau apie švietėjišką veiklą net neužsimenama, neskatinama kurti darbo grupių, kurios mokytų žmones elgtis atsakingai, skatintų į lažybas, pokerį ar kazino žiūrėti kaip į pramogą, tokią kaip kino teatras ar boulingas, kurioms paskiriame tam tikrą pinigų sumą, ją išleidžiame ir kurį laiką pramogos atsisakome. Kaip bebūtų gaila, toks sprendimas nesiūlomas ir problema nesprendžiama, tiesiog užgesinama, nuo jos bėgama tolyn, sukuriant aibę kitų problemų, tarp kurių ir nelegalios lažybos ar panašios bėdos. Žinoma, nuo to nukenčia ir pats žmogus, ir valstybės biudžetas, nes nesurenkami mokesčiai.
Puikiai suprantama, kad prie lažybų neturėtų būti prileidžiami vaikai ar psichinę negalią turintys, bent dalinai neveiksnūs asmenys, tačiau kodėl su įvairiomis problemomis lažinantis susiduria sveiki žmonės, kodėl draudžiama skleisti informaciją, reklamuoti įdomesnius įvykius ar išskirtines akcijas - nesuvokiama. Manoma, kad reklama tiesiog skatina lažintis, švaistyti pinigus ir t. t. Kiekvienas aktyviai besilažinantis žmogus gali pasakyti, kad lažybos tai ne pinigų švaistymas, o malonumas ir galimybė.
